Interaktyvi biblioteka

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia  
skaityti lietuvių autorių ir į lietuvių kalbą išverstas el. knygas portale www.ibiblioteka.lt

          Šiuo metu Jums siūlome daugiau kaip 1 700 el. knygų. Skaityti ir užsisakyti el. knygas gali visi, turintys LIBIS skaitytojo pažymėjimą, tereikia tik prisijungti prie portalo. Pasiskolintas el. knygas galėsite skaityti 14 kalendorinių dienų, bet turėsite galimybę šį laikotarpį pratęsti dar dviem savaitėms. Skaityti el. knygas galite bet kur, kur Jums patogu ir kur yra interneto ryšys. Daugiau informacijos rasite čia ›

Žydrė Vėtienė
Vaikų ir jaunimo literatūros departamento kultūrinės edukacijos skyriaus vadovė
El. p. zydre.vetiene@lnb.lt

Pasaulinė KNYGOS diena

            Balandžio 23-ąją UNESCO iniciatyva pasaulis mini Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną. Pirmąkart ji buvo paminėta 1995 metais. Kodėl balandžio 23-oji? Ši diena susijusi su dviem didžiais pasaulio rašytojais – balandžio 23 d. mirė Ispanijos rašytojas Migelis de Servantesas, o Viljamas Šekspyras gimė 1564 m. balandžio 23 d., mirė tą pačią dieną 1616 m. Kasmet šią dieną UNESCO paskelbia vieną miestą Pasaulio knygų sostine. 2018-ųjų Pasaulio knygų sostine paskelbta Graikijos sostinė Atėnai – nuo 2018-ųjų iki 2019-ųjų balandžio 23 dienos knygos karaliaus ten.
Skirkime šią dieną KNYGAI - auginkime ir puoselėkime skaitymo teikiamą malonumą savo bei aplinkinių širdyse, pagerbkime rašytojus, kurie prisidėjo prie žmonijos socialinės ir kultūrinės pažangos. Ši diena mums primena apie skaitymo kultūrą ir tradiciją, raštingumą, pažinimą, pagarbą knygai, kūrėjui, autoriui, kultūrų įvairovę ir dialogą, neišsemiamą civilizacijos, kultūros lobyną.

Jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“

           2019 m. balandžio 18 dieną Kauno „Santaros“ gimnazijoje vyko tradicinė 19-oji Tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Iššūkis tyrėjams“, kurios dalyvius sveikino ir sėkmės linkėjo gimnazijos direktorė Asta Karlienė, KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas profesorius dr. Kęstutis Baltakys. Konferencijos tikslas – stiprinti mokinių projektinio, tiriamojo, kūrybinio darbo rengimo kompetencijas; plėtoti mokyklų bendradarbiavimą ugdant mokinių dalykines ir bendrąsias kompetencijas; skatinti mokinius argumentuotai ir kūrybiškai spręsti problemas; padėti mokiniams sėkmingai pasirengti ateities karjerai; stiprinti ryšius su socialiniais partneriais: aukštosiomis mokyklomis, verslo įmonėmis ir kt. Konferencijoje dalyvavo 132 mokiniai bei mokytojai iš Latvijos Daugpilio valstybinės gimnazijos, Vilniaus krikščionių gimnazijos, Kėdainių Šviesiosios gimnazijos, Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos, Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos, Utenos r. Užpalių gimnazijos, Plungės „Saulės“ gimnazijos, Alytaus Jotvingių gimnazijos, Kauno r. Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Jonavos Senamiesčio gimnazijos, VDU „Rasos“ gimnazijos, Kauno „Aušros“ gimnazijos, Kauno „Saulės“ gimnazijos, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos, Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos, Kauno „Varpo“ gimnazijos, Kauno „Vyturio“ gimnazijos, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos, Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos, Kauno Tadao Ivanausko progimnazijos, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos ir Kauno „Santaros“ gimnazijos. Parengti 82 pranešimai lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, I STEAM Biologijos laboratorijos, II STEAM IT – Ekonomikos laboratorijos, socialinių mokslų bei kūrybos, sveikos gyvensenos sekcijose. Italijos Britų kolegijos moksleiviai ir mokytojai turėjo galimybę teletiltu stebėti tiesioginę konferencijos transliaciją. Konferenciją pradėjo kūrybinis projektas „Eko stilius 2019“, kurį pristatė „Santaros“ gimnazijos 2-ųjų klasių mokiniai, vadovaujami mokytojos Eugenijos Bitkevičienės. Tiriamuosius darbus sekcijose vertino dėstytojai: VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorė dr. Eugenija Valienė, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorė dr. Agnė Blažienė, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto docentė dr. Jonė Kalendienė, VDU Informatikos fakulteto prpfesorius dr. Ričardas Krikštolaitis, KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas profesorius dr. Kęstutis Baltakys, KTU Fizikos katedros dėstytojas dr. Darius Virbukas, VDU Socialinių mokslų fakulteto Psichologijos katedros vadovė dr. Kristina Kovalčikienė, VDU Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja docentė dr. Lina Kaminskienė, VDU Sociologijos katedros lektorė dr. Rasa Indriliūnaitė, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto doktorantė Giedrė Tamoliūnė, ASU Kultūrinės komunikacijos ir edukacijos centro lektorė, vokiečių kalbos dėstytoja Aistė Urbaitė, VU KHF užsienio kalbų katedros dėstytoja Loreta Kamičaitytė, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prodekanė studijų programoms docentė dr. Živilė Tarasevičienė, VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto prodekanė studijoms dr. Aida Adamavičienė, VDU Gamtos mokslų fakulteto dr. Laima Degutytė – Fomins, VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojas Augustinas Balaišis. Jie išrinko geriausius darbus, kurių autoriai buvo paskatinti rėmėjų dovanomis, o Kauno „Santaros“ gimnazijos mokiniai universitetų dėstytojams įteikė atminimo dovanėles. Konferencijoje dalyvavę mokiniai buvo apdovanoti padėkos raštais.

Dėkojame konferencijos rėmėjams leidyklai „Obuolys“, leidyklai „Alma littera“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai ir Maironio lietuvių literatūros muziejui.

Straipsnio ir nuotraukų autorė Jurgita Mižutavičienė
Nuotraukų albumas 

Jaunųjų mokslininkų konferencija

Poezijos pavasarėlis „Saulės grūdai“

          Balandžio 3 d. Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje vyko Šilainių poezijos pavasarėlis „Saulės grūdai“. Džiaugiamės „Santaros“ gimnazijos dalyviais – laimėtojais: Simona Pluščiauskaite(4b), Patriku Micach (4c), Justu Pridotku (4c). Poezijos šventės laureatas Patrikas Micach! Sveikiname ir linkime, kad neapleistų mūzos.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Rasa Rinkevičienė

Svečiuose lenktynininkas Benediktas Vanagas

        Lenktynininkas Benediktas Vanagas ketvirtadienį lankėsi Kauno „Santaros“ gimnazijoje. Moksleiviai domėjosi ne tik lenktynėmis, bet ir ieškojo atsakymų į jiems aktualius gyvenimiškus klausimus. „Man svarbu, kokia Lietuva bus ateityje. Po 15-20 metų šie žmonės valdys Lietuvą, todėl man svarbu, visų pirma, suprasti, kaip jie ją mato“, – po susitikimo sakė B. Vanagas.
„Man svarbu, kokia Lietuva bus ateityje. Po 15-20 metų šie žmonės valdys Lietuvą, todėl man svarbu suprasti, kaip jie ją mato. Antras dalykas – noriu pasidalyti tuo, ką aš jau žinau. Žinoma, jie klys, bet svarbiausia, kad nekartotų tų pačių klaidų per dažnai“, – po susitikimo 15min atviravo B. Vanagas.

Moksleiviai svarstė, kad stresas, patiriamas prieš egzaminus ir varžybas – panašus, todėl domėjosi, kaip lenktynininkui pavyksta su juo susidoroti. Anot B.Vanago, stebuklingo recepto nėra, o geriausias talismanas – pasiruošimas.

„Jūs egzamino metu parodote tai, ką jau esate išmokę. Karyboje yra toks posakis: sunku pratybose – lengva mūšyje. Svarbiausias pasiruošimas – tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių valandų darbo – vyksta prieš tai. Egzaminų iš esmės nereikia bijoti, nes tu atėjęs parodai tai, ką jau moki“, – kalbėjo jis.

Paklaustas apie patriotiškumą lenktynininkas pastebėjo, kad šiuolaikinėje visuomenėje kai kurios sąvokos neteko prasmės, ar netgi priešingai – įgijo neigiamą atspalvį.

„Aš save vadinu valstybiškai mąstančiu. Manau, kad daug ką supratau keliaudamas per gyvenimą. Su Vyčio simboliu susipažinau pirmame Dakare. Važiavau atstovauti Lietuvai, taigi užsiklijavau Vytį, pats nesuprasdamas kas tai yra. Tą kartą nuvykau netinkamai nusiteikęs, todėl laukė sunkūs išbandymai. Lenktyniauti pradėjau, nes buvau gatvės chuliganas, o vėliau supratau, kad tam reikalingas profesionalumas. Nuvažiavome parodyti, kad galime būti tarp stipriausių, bet vos finišavome, buvome 65 vietoje“, – prisiminė jis.
„Dabar Vytis man yra labai svarbus, nes matau jame tris dalykus – jis veržlus, siekia tikslo ir yra profesionalus. Man atrodo, kad toks yra ir tikras lietuvis“, – kalbėjo B. Vanagas.

Paklaustas, kas lėmė sprendimą tapti profesionaliu lenktynininku, B. Vanagas atviravo anksčiau buvęs gatvių chuliganu ir tik vėliau supratęs, kiek daug dar reikia išmokti.

„Nusipirkau savo pirmą brangiausią automobilį, tuo metu jis kainavo apie 7-8 tūkstančius eurų. Pasiėmiau trenerį ir atvažiavome į Nemuno žiedą. Visą dieną treniravomės, o vakare jis paprašė kaip galima greičiau apvažiuoti ratą. Važiavau greitai, ratą įveikiau per 1 minutę 30 sekundžių. Į automobilį sėdęs treneris tą padarė 10 sekundžių greičiau. Taigi, ryte atsikėliau jausdamasis kiečiausiu, o miegoti ėjau kaip lūzeris“, – linksmai pasakojo jis.

Pagrindinė sėkmės formulės dedamoji dalis, anot lenktynininko, yra užsispyrimas. Pabrėžė jis ir profesionalumo svarbą. B.Vanagas teigė, kad automobilių sportas yra saugus, jeigu tinkamai naudojamos apsaugos priemonės. Anot jo, ekstremalu yra daryti tai, ko neišmanai.

„Lenktyniavimas yra darymas to, ką žinai, o kai peržengi ribą ir imiesi to, ko visai neišmanai – tai ekstremalu“, – kalbėjo B. Vanagas.

Naujienų portalo „15min“ žurnalistė Karolina Šarkaitė

Nuotraukų autorė Jurgita Mižutavičienė

Nuotraukų albumas