Antroji Advento žvakė - Betliejaus žvakė

       Advento esmė - malda, pasninkas, geri darbai, atgailos dvasia - neturi būti nustumta ir užmiršta. Šios rimties, susikaupimo dvasios neturi nustelbti priešventinis anksti prasidėjęs šurmulys. Svarbiausia ne išorė - svarbiausia tikra vidinė kalėdinė dvasia. Adventas mums duotas tam, kad galėtume dar daug ką nuveikti tobulinant save, augant dvasia, sėjant aplink save tikrumą, gėrį, meilę ir grožį, paremtus tikėjimu ir viltimi. Turime dovanojamą laiką praturtinti savo vidinį pasaulį, kad Kalėdų rytą galėtume dosniai atverti savo širdies ir vidinio pasaulio aruodus Kūdikiui Kristui ir savo artimui. Vertinkim ir branginkim Laukimo laiką - Adventą.
       „Santaros“ gimnazijoje antrų klasių atstovai uždegė antrąją Advento žvakę.
      Antroji Advento žvakė - Betliejaus žvakė - Mch 5, 1: „O tu, Efratos Betliejau, mažiausias tarp Judo kaimų, iš tavęs man kils tas, kuris valdys Izraelį: jo kilmė siekia senų senovę, seniai praėjusius laikus“. Uždegdami antrąją Advento žvakę, mes prisimename savo tikėjimo protėvių giesmę: „Viešpatie, tavasis žodis yra mano žingsniams žibintas, šviesa mano takui“ (Ps 119). Amžinasis Dievas ir šiandien nepaliauja kalbėjęs mums ir laukęs mūsų atsako. Mes meldžiame sau atvirumo bei drąsos priimti Dievo žodį ir pagal jį gyventi. Mes pasitikime Viešpaties pažadu nuskaidrinti gaubiančias žemę sutemas ir atnaujinti žmonijos veidą.

Tikybos mokytoja Rasa Valackaitė - Pranckūnienė

Skaityti daugiau